Pamatai nuo pradžių

 Šį tinklaraštį rašome abu: vyras ir žmona. Tad  į statybas čia žvelgiama iš dviejų perspektyvų: patyrusios ir tik nutuokiančios :) o dar kitaip, moteriškos. Bet, žinokit, kartais tai praverčia.

Pamatai. Namo, kaip pastato, pradžių pradžia. Kurie jį laikys (tikėkimės) keletą šimtmečių, kad ne tik mūsų gyvenimą, bet ir vaikų ir vaikaičių atlaikytų.

Pirmas žingsnis. Grunto tyrimai – svarbu, tikrai labai svarbu pasisamdyti specialistą, kuris ištirptų žemės plotą, ant kurio stovės jūsų namukas. Juk nenorit, kad tiek darbo ir pinigų nuplauktų pasroviui, kaip popierinis laivelis Nemuno upe – negrįžtamai ir ištirpdamas :)

Ištyrę gruntą (specialistas paprašė, tiksliai nepamenu, maždaug 150 eurų už šį veiksmą), galėjome pradėti pačius pirmuosius namo statymo darbus.

Traktorius paruošė aikštelę, nukasė viršutinį dirvožemio sluoksnį ir buvo sugręžti poliai, nes mūsų pamatų tipas Polinis.  Į statybų aikštelę buvo privežta smėlio. Darbai ėjo sklandžiai. Sutvarkius polius, padarėme šiokią tokią pertrauką, per kurią baigėsi vasarą, prasidėjo lietingas ruduo, dargana vėjas. Reikėjo pradėti kitą etapą „apalupkių“ statybą. Na tuos rėmus, kuriuose tūnos armatūros ir betonas.

Jeigu būtume darę dabar, o ir rekomenduočiau visiems, tuos vadinamus griaučius daryti iš pustplasčio, juk paskui vis tiek apšiltinsite pamatus, taip sutaupysite labai daug laiko ir pinigų, na bet niekas negimimė mokėdamas, todėl ir mokomės, rašome tokius tinklaraščius apie statybas, statybų eigą, įgytą patirtį ir klaidas, kad kiti galėtų pasimokinti ir nebekartoti tokių klaidų. O jų tikrai pasitaikys, nes namo statymo procesas – ilgas laiko tarpas, kuriame nesudėtinga privelti mažų o gal ir nepataisomų klaidų.

Mediena pamatų griaučiams užsisakėme iš lentpjūvės. Tai nebuvo tvirtos lentos, greičiau lentų atraižos, bet jos buvo sutvirtintos be galo gerai ir sugebėjo atlaikyti pilamą betoną. Nors sakoma, kad skūpus moka du kartus, Šį kartą neprašovėme pasirinkdami pigesnę medieną, juk ją paskui teks išmesti, ji bus apkibus, nebenaudojama. Taip pat naudojome MDF, medienos drožlių plokštes. Kurios puikiai pasitarnavo ir vėliau dar jas panaudojome kitais tikslais, apie kuriuos vėliau.

Vyras vienas suklojo visus pamatų rėmus. Labai juo didžiuojuosi. Nors tai tikrai užtruko, bet buvo verta pastangų. 

Laikas pilti betoną, užsakyti betonvežį. Žiema jau įsisiūbavo, lyja, tirpsta, šąla. Mūsų sklypui esant pievos viduryje, tektų pravažiuoti keliasdešimt metrų  molingu, klampiu dirvožemiu, kuris, galvojame, pakankamai sušalęs, kad išlaikytų sunkiasvorį betonvežį. Deja...

Kadangi buvo paspaudęs šaltukas, betoną užsakėme su priemaišomis, nu tipo, kad neveiktų šaltis jo. Liko tik sukryžiuoti pirštus ir tikėtis, kad pavyks tą betoną išpilti į pamatų griaučius ir sunkiasvoris neužstrigs klampiame molyje.

Tai kaip jūs manote? Ar verta buvo skubėti ir vytis savo svajonę nepaisant gamtos sąlygų? Žinome ne. Žinoma užstrigo, žinoma praradome pinigų ir tai kainavo daug nervų tiek mums, tiek betono kompanijai, tiek pasamdytiems traktoriams , kurie bandė ištraukti betonvežį. Viskas truko kelias valandas, kol galiausiai atvažiavo kitas sunkvežimis, kuriam pavyko ištraukti tą nelemtą betonvežį.

Praradome apie 700 eurų.... daug? Nemažai, tiek kainavo mūsų pamoka – NESKUBĖTI. Betonas buvo išvežtas ir išpiltas net nežinau kur, kur galėjo privažiuoti tikriausiai. O mes likome su tuštesne pinigine ir tuščiais pamatų rėmais ir su mažiau entuziazmo bei energijos. Nosies šnervės kilnojosi iš pykimo, iš nusivylimo, o tikriausiai iš kaltinimo patiems save. Namą statome pirmą kartą, tinklaraštį apie namo statymą irgi. Tik čia kiek paprasčiau, nes netinkamą žodį galime ištrinti ir pakeisti naujo. O tai nereikalauja nei pinigų, nei nervų nei daug laiko.

Taigi prieš pasiryždami statyti pamatus įvertinkite savo kelio būklę, ypatingai, jeigu tai darote šlapiuoju ar metų sezonu, ar kai įšalas nėra toks tvirtas, kad atlaikytų sunkiasvorį.

Mes savo pamatus jau turime, kad ir kiek tai kainavo, bet gavome labai gerą pamoką, iš kurios, tikimės, pasimokinsite ir jūs. Dabar  tai vaikų žaidimo aikštelė, arba didžiausia smėlio dėžė, kokią jie tik gali turėti J

Bandome atrasti kuo džiaugtis kiekvienam statybų etape, kad ir koks jis bebūtų, sėkmingas ar nuostolingas.